Varpos įspūdžio rinkinys

Durex Pleasure Me (12 vnt dėžutė) - akeloteirko.lt

Marjo Isopahkala g. Trumpą ir audringą meilės romaną vaizduojantis rinkinys prilipdė M. Isopahkalai drąsios, tiesmukos, o kartais ir nepraustaburnės rašytojos etiketę. Rinkiniuose vyrauja temos apie tarpusavio santykius, vienatvę, moters būtį, neišvengiamus lyčių skirtumus. Ir, be abejo, nesibaiminama daiktus vadinti jų tikraisiais vardais. Urtė Liepuoniūtė Neapykanta varpos įspūdžio rinkinys pirmo žvilgsnio Pirmą kartą su Ponu Poetika susidūriau pradedantiesiems poetams skirtame konkurse.

Tą kartą nusprendžiau nerizikuoti ir iškepiau du poezijos rinkinius. Visų nuostabai — ne savo — pasiekiau finišo tiesiąją, tačiau džiaugsmingą triumfo akimirką į miltus sumalė vienas komisijos narys, nykokas, senstelėjęs poe­tas. Tai buvo Ponas Poetika.

Prekės aprašymas

Varpos įspūdžio rinkinys nepatikliai spitrijo į mane pro akinių viršų ir vis varpos įspūdžio rinkinys mergaite. Buvo baisiai pasipiktinęs, kad mano rašliavos minimos tame pačiame sakinyje su Poezija. Joms, girdi, iki Poe­zijos dar toli. Moterys komisijoje mane gynė, tačiau tai Ponui Poetikai nepadarė įspūdžio. Taigi konkursą laimėjo haiku rinkinys. Ten tai jau poezijos per akis, mąsčiau.

Įsižeidžiau dėl tokio elgesio, praradau kruopelytę tikėjimo teisingumu, bet tikruosius jausmus nuslėpiau įžūliai atkišdama vidurinįjį pirštą. Būti, kuo esi, sakyti, ką nori Visą gyvenimą neapkenčiau to, kas mokykloje buvo šnekama apie lyriką. Na, apie tą Poeziją. Šiaip skaitydavau visus klasikai priskiriamus veikalus, bet Poezijos privengiau iš tolo. Epitetas jaunoji varpos įspūdžio rinkinys man visuomet buvo didžiausias keiksmažodis ir dabar yra.

Aš gimiau vaizduojamiesiems menams: fotografijai, tapybai, architektūrai. Karpyti ir dėlioti žodžius? Atsibuskit, kam tai įdomu! Taip tęsėsi tol, kol vieną dieną kritau iš aukštai ir labai skausmingai; kaukolė tėškėsi į šaligatvį taip, kad įdubo ir ji, ir asfaltas, kraujas, sumišęs su kaip sumažinti erekciją kurso metu, gatve sruvo greičiau, nei spėjo siurbti kanalizacijos šuliniai.

Šiaip ne taip atsikėlusi varpos įspūdžio rinkinys, kad galvoje viskas apvirto aukštyn kojomis, mintys trūkinėjo, žodžiai klydinėjo, teliko tik neaiškus bliovimas ir kosminis kvaitulys. Tada prancūzų impresionistai ir norvegų simbolistai ne ką begalėjo pagelbėti; man reikėjo kaladėlių, varpos įspūdžio rinkinys kurių galėčiau pasistatyti pasaulį, sudėlioti jį iš naujo, mat grįžti į senąjį su šia sutrenkta galva nebebuvo kaip.

Į pagalbą atėjo žodžiai, o kur dar jie tokie svarbūs, jeigu ne poezijoje? Duktė palaidūnė ėmė nuolankiai svarstyti apie poe­zijos esmę ir, savo nuostabai, atrado begalinę laisvę taisyklėms, skiemenų skaičiui ir rimui nepavaldžią malonę. Žmoniją, žmogiškumą.

Modernaus gyvenimo žurnalas

Būti, kuo esi, sakyti, ką nori. Ir aš buvau Aš, visų ištroškusiųjų did­vyrė, ir Aš truputį norėjau rėkti.

Moterų masturbacija Nuostabus seksas prasideda nuo Jūsų!

Taigi, galvojau savo susivėlusia galva, čia viskas vėl prasideda. Ištempus kaklą ir dvokiančiom pažastim Visa tai gali skambėti gražiai ir puikiai: žmogus klumpa, atsistoja, mokosi, auga.

Marjo Isopahkala. Aš ir Ponas Poetika

Vis dėlto tai, kas paskui veržėsi man iš burnos, visai nebuvo nei gražu, nei puiku. Naujasis gyvenimas buvo kupinas ardymosi ir siautėjimų, skandalų, spjaudymosi ir klyksmų. Nė iš tolo nepriminė jaunosios poetės dėkui Dievui. Susidūriau su Ponu Poetika, jis mane mirtinai įžeidė, varpos įspūdžio rinkinys nuo jo ir jo pasaulio troškau laikytis kuo atokiau.

Ponas Poetika man atstojo vartų sargybinį, Šventąjį Petrą, visa savo vyriška didybe sprendžiantį, kas pateks į dangų. Aš nepatekau, o ir netroškau patekti. Kai Ponas Poetika grumėjo, neva mano eilės visai nėra Poezija, mąsčiau: tai besmegenis, prakeiktas karosas, paskutiniausias nukarštašiknis — juk jos, velniai rautų, ir neturi būti!

Ak, aš, nesuprastoji, oi oi ir vai vai. Mano eilės buvo mažo žmogaus gynybinė kalba, pareiškimas apie būtį.

Skubantiems

Mano nuomone, buvau kaip reikiant maištaujanti, atžari ir užknisanti merga. Buvau neteisingos išvaizdos, pigi, nešvanki, problemiška, rėksminga, besispardanti būtybė. O sykį išmokus, kad reikia būti, kas esi, ir sakyti, ką nori, eilės irgi ėmė rėkte rėkti, spjaudytis ir skrepliuotis, net niršti. Mane pradėjo vadinti mizandriste. Netekau žado: juk neleisčiau laiko su vyrais, jeigu jiems jausčiau vien neapykantą.

Buvo sakoma, kad esu nevaldomai agresyvi. Na, aš laukiau frontą. Reikalavau tos lygybės, kuria ši šalis garsėjo. Kadangi niekur jos neradau, šūdais lijo visuose vyriškuose frontuose — tiek provincijoje, tiek miestuose. Agresiją pagimdo ir menkesni dalykai.

Apie ejakuliaciją

Dabar geriau pagalvojus, visai nenuostabu, kad Ponas Poetika manimi nesusižavėjo. Mudu skyrė daugybė dešimtmečių ir ištisas pasaulis.

Juk norėjau būti marginalė, na, tokia biškį rokas, andergraundas, girta apsisnarglėjusi boba. Aš nepriklausiau Pono Poetikos pasauliui, o varpos įspūdžio rinkinys — manajam. Ponas Poetika gyveno varpos įspūdžio rinkinys centre, art nouveau stiliaus name, virš durų kabojo jo pavardė. O aš ardžiausi kur papuolė, dvokiančiose medinėse priemiesčio landynėse. Saulė švietė vargšams, mėnuo — bepročiams. Man priklausė potvyniai ir atoslūgiai. Bulvės, m. Kai kurie galėtų pasakyti, kad užaugau; na, mažų mažiausiai pasenau.

Galbūt nuo daugybės sutrenkimų suminkštėjo makaulė. Juk varpos įspūdžio rinkinys rankomis ir atstatytais speneliais sutikdavau kas antrą problemų su alkoholiu turintį poetą; tai nepraėjo be padarinių.

ką skatinti varpą

Gana stiklo šukių, krauju aptaškytų durų ir apmyžtų grindlenčių. Ilgėjausi rytų, ne naktų. Nebepajėgiau šaukti.

Panašiausios prekės

Troškau miegoti švarioje patalynėje. Troškau, kad nebedužtų langai ir pro juos nebeskraidytų televizoriai.

prarasta rytinė erekcija

Veidas buvo išpurtęs, galvoje vešėjo nemaža cista. Mąsčiau, kad visa tai jau patirta, ir nusprendžiau tapti atsiskyrėle, pagal charakterį — nuo vieno kraštutinumo prie kito. Ne iš piktumo — nuoširdžiai nuobodžiaudama. Susiradau nuošalų seną ūkį. Pirmąkart ėmiau gyventi.

Klientų atsiliepimai

Iš triukšmadarės tapau šeimininke — ne itin dosnia, bet ilgą erekciją dėlto. Kepiau bandeles ir baisingai sustorėjau. Per pilvą nebemačiau savo lyties, bet man ir nerūpėjo. Apželdinau sodą ir, didžiam nustebimui, atradau savyje piktžoles varpos įspūdžio rinkinys ir krūmelius dailinančią fašistę sodininkę. Net išėjusi į mišką sunkiai išsiversdavau be sodo žirklių.

Vis dar atsidaviau aštriu prakaitu, pažastyse žėlė plaukai, teturėjau lauko tualetą ir jokio dušo — na, bent jau buvo šulinys. O miške galėjai prisirinkti malkų pirčiai pakurti.

Daugiau nebereikėjo sukapoti namo, kad sušiltum. Kad būtų linksmiau, įsigijau naminių gyvūnų: katę, šunį ir dvi bjaurias, nešvarias avis.

Katę radau daržinėje, šuo buvo benamis mišrūnas, bet ryžtingai išmokiau juodu aukščiausios klasės elgesio. Mano namuose be manęs daugiau niekas nesiautės, aš irgi nedažnai. Miške radau laputę ir varniuką, kurie puikiai pritapo šeimynoje. Laputė šiko kur papuolė, varniukas išlesdavo bandeles, bet jiems, kaip laukiniams gyvūnams, tas buvo leidžiama.

Bėgant laikui pas mus užklydo ir daugiau kačių ir šunų, ir net viena didžiulė varpos įspūdžio rinkinys, kurią įsileidau vidun.

Gyvūnėliai brovėsi ir į mano eiles, taip pat ir muzika, ėmusi skambėti galvoje nutilus riksmams. Dainavau daug ir nepataikydama į toną, kartais net truputį pašokdavau su didžiąja kiaule.

Kurį laiką gyvenimas atrodė neblogas, eilės grojo šlagerius — mišką, laukus ir smėlio kvapą. Skelbiau ramybę ir meilę, poezijos varpos galėjo sau ramiai bręsti, niekas nebenudraskydavo ir nebeišniekindavo šermukšnio uogų.

Kartais mano eilės būdavo tokios tylios, kad galėjai išgirsti, kaip ryto miglos gaubiamoje upėje teliūškuoja irklai.

Pasvalio krašto bažnyčių varpai Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Skrebotiškyje gyvenanti Albina Pribušauskaitė šiandien yra gyvasis kaimo metraštis. Jos atmintyje ir užrašuose sodžius pergyveno karus, okupacijas, tremtis, žinoma, ir šviesius laikotarpius.

Vis dėlto viskas buvo kaži kaip pernelyg gražu ir vienu metu, ko gero, šiek tiek nuobodžiavau. Kaimynas pragare Vieną rytą ant vieškelio stovėjo pats Ponas Poetika.

Penio pompa Jo jėga

Kad tave kur. Nors gyvenimas ir atrodė perdėm nusistovėjęs, vis vien ne tai turėjau galvoje. Negalėjau patikėti savo akimis, jis — taip pat. Buvau kone apskritai pamiršusį tą kriošeną, bet še tau: stovėjo su savo kostiuminėmis kelnėmis, tvarkingai ant rankos kadaravo lietpaltis — daugybės metų patirties nugludintas įprotis.

Vieškelyje, varpos įspūdžio rinkinys mėšlo smarvės.

sustiprinti erekciją padės

Ponas Poetika išėjo į pensiją ir persikraustė į kaimą — nebesuspėjo koja kojon su pasauliu. Nenoromis tapome kaimynai ir visomis išgalėmis stengėmės nesusitikti.

Ponui Poetikai buvo pasakyta, kad kaimynystėje gyvenanti savotiška poetė. Jis džiaugėsi, kol išvydo, apie ką kalbama. Tikrai nebuvau gera kaimynė: kviečiausi draugus į svečius, gerdavom ir triukšmaudavom kieme, išnešdavom lauk kolonėles ir atsukdavom jas į Pono Poetikos namą, kalbėjom apie jį tik bloga.

Mūsų nuomone, visiems būtų buvę geriau, jeigu jis numirtų. Vieną kartą paryčiais primyžau prie Varpos įspūdžio rinkinys Poetikos durų ir paraginau savo augintinius padaryti tą patį. Humaniškas aktas Vis dėlto, laikui bėgant itin nenoromis pradėjau šiek tiek suprasti Poną Poetiką.

Stebėjau, kaip jis žyla, kaip vis lėčiau kiūtina prie pašto dėžutės pasiimti poezijos žurnalų, ir mąsčiau, kad ta senatvė tikrai padaro iš žmogaus paniurėlį.

Svarbi informacija